- driūktelėti
- driū́ktelėti, -ėja, -ėjo intr. Š 1. suduoti, trūktelėti: Tėvas driūktelėjo diržu jam per nugarą Pbs. 2. pykštelėti, trinktelėti: Prisidėjęs šautuvą driūktelėjo ir nušovė šunį Rm. 3. loštelėti: Kirto arkliui botagu. Visi driūktelėjo į užpakalį J.Balt. 4. dingtelėti: Jam nedriūktelėjo mintis skirtis nuo savųjų Vaižg. Per akimirksnį driūktelėjo jam visas laimingas gyvenimas Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.